Bendri ligų eigos dėsningumai senatvėje yra šie:
Kurie iš žemiau išvardintų požymių yra įtraukti į RA klasifikacinius kriterijus?
Kurie iš žemiau pateiktų atsakymų būdingi osteoartrito klinikiniam vaizdui?
Kurie iš žemiau išvardintų vaistų priskiriami RA patogenetinei terapijai?
Kokie požymiai būdingi temporaliniam arteritui:
Kokie požymiai būdingi sisteminei raudonajai vilkligei, bet jai mažai specifiški?
Koks ankstyviausias sisteminės sklerozės požymis?
Kokie klinikiniai požymiai yra būdingi podagrai?
Kokias organų sistemas, be sąnarių, pažeidžia ankilozinis spondilitas?
25m amžiaus vyras, sunkiai dirbantis statybos pagalbinius darbus, jau 2 mėnesiai vargina nugaros apačios ir sėdmenų skausmai. Jie pažadina ligonį apie 4-5 val. ryto ir nebeleidžia užmigti. Pradėjus judėti, o vėliau-dirbti, skausmai atlėgsta. ENG-35mm/h, CRB-15mg/l. Kiti laboratoriniai tyrimai normos ribose. Kurie iš žemiau išvardintų tyrimų yra netikslingi:
Klinikinė situacija. Pacientė 65 metų amžiaus moteris, visą gyvenimą dirbusi fizinį darbą gamykloje, kreipėsi į bendrosios praktikos gydytoją dėl stiprių vieno kelio skausmų. Anamnezėje nurodo, kad skausmus abiejuose kelių sąnariuose nepastoviai jaučia jau apie trejus metus. Paskutiniu metu, po didelio fizinio krūvio, atsirado ypač stiprūs skausmai viename kelio sąnaryje, kurie ypač sustiprėja vakare arba daugiau pavaikščiojus. Obj.: pacientė hipersteninio kūno sudėjimo. Ūgis-162 cm, svoris – 91 kg. Apžiūros metu vidaus organai n. y.. Palpuojant ir aktyvių judesių metu abu kelių sąnariai skausmingi, nepatinę. Atlikus laboratorinius tyrimus CRB – 3,5 mg/l, leuk. - 7,8 109 /l, Hb -129 g/l, trombocitų - 235 109 /l, ENG 12 mm/val pagal Westergreną. Šlapimo tyrimas – be nukrypimo nuo normos. Atliktoje tiesinėje kelių rentgenogramoje stebima subchondrinė sklerozė, asimetriški, nežymiai susiaurėję sąnariniai tarpai. Kokią diagnozę galėtumėte įtarti šiai pacientei:
25m amžiaus vyras jau 2 savaites skundžiasi abiejų čiurnų ir kairio kelio sąnario skausmu. Minėti sąnariai ryškiai patinę. Kitais požiūriais iki šiol buvo visiškai sveikas, išskyrus tai jog pastaruoju metu akys parausta, peršti ir bijo šviesos.ENG-40mm/h, CRB-25 mg/l. Kiti rutininiai rodmenys normalūs. Kuri tyrimų grupė labiausiai tikėtinai galėtų pasitarnauti diagnozės nustatymui?
75 metų moteris prieš 2 savaites pradėjo karščiuoti ( iki 39? C) ir ją pradėjo varginti pečių ir šlaunų skausmai ir sukaustymai. Ji nebegali pakelti rankų, pritūpti ir atsistoti. Per 2 savaites neteko 5kg svorio. ENG-80mm/h, CRB-25 mg/l, nežymi anemija. Kiti tyrimai – normos ribose.Kokia labiausiai tikėtina diagnozė:
Klinikinė situacija. 61 m. vyriškis atvyko į priėmimo skyrių, skųsdamasis skausmais kairėje nugaros pusėje. Be to ligonį vargina kairės alkūnės, abiejų kelių ir metatarsofalanginių (MTF) sąn. skausmai. Ligos anamnezė. Prieš 2 metus ligoniui nustatyti akmenys kairiame inkste. Sąnarių skausmai prasidėjo prieš 7 metus: po gimtadienio vaišių paryčiui ligonis pajuto stiprų dešinės pėdos skausmą, I pirštas buvo ištinęs, rausvai mėlynos spalvos. Dėl skausmo ligonis negalėjo priminti šia koja. Pradėjus vartoti diklofenaką 150 mg/d., po 3 dienų skausmai ir tinimas praėjo. Po pusės metų ištino, tapo labai skausmingas kitos kojos I pirštas. Per paskutiniuosius 1,5 metų procesas išplito ir į kitus – alkūnių, kelių sąn., ligos paūmėjimai tapo žymiai dažnesni. Objektyvus tyrimas. Bendra būklė vidutinio sunkumo. T 37,8° C. Hipersteninio kūno sudėjimo, II° nutukimas. Oda be bėrimų, periferiniai limfmazgiai nepadidėję. Kairės ausies kaušelyje čiuopiami kieti, neskausmingi mazgai. AKS 150/90 mmHg, ŠSD 86 k/min. Plaučiuose alsavimas vezikulinis, be karkalų. Pilvas papūstas, neskausmingas. Inkstų sutrenkimo s. kairėje teigiamas, dešinėje (+ -). I dešinės kojos MTF sąn. patinęs, oda karšta, cianotiška, palpacija skausminga. Riboti, skausmingi abiejų kelių ir kairės alkūnės judesiai. Ant šios alkūnės čiuopiami 3 maždaug riešuto dydžio neskausmingi dariniai. Tyrimai: Bendras kraujo tyrimas: Leukocitai 9,9 x 109 /l; hemoglobinas 152 g/l; eritrocitai 4,9 x 1012 /l; ENG – 53 mm/val. Biocheminiai kraujo tyrimai: CRB 46 mg/l, šlapimo rūgštis 536 ?mol/l, kt.- norma. Šlapimo tyrimas: Lyginamasis svoris 1012, baltymas 0,2 g/l, eritrocitai 12 – 14 r/l. Rentgenologinis tyrimas: tiesinėje pėdų rentgenogramoje I pirštų MTF sąn. tarpai ryškiai susiaurėję, daugybiniai cistiniai prašviesėjimai. Su kokiomis ligomis diferencijuosite:
Klinikinė situacija. 55 m. vyras sukarščiavo, pajuto krūtinės ląstos skausmus iš dešinės pusės, kosulio metu kartais atkosti tamsiai rudų skreplių, be to pagausėjo rudų išskyrų iš nosies, kartais būna sunku išnypšti nosį, jaučia nuolatinį nosies užgulimą ir šašus nosyje, vargina stambiųjų sąnarių skausmai. Iš anamnezės sužinota, kad per pastaruosius du metus du kartus buvo diagnozuotas plaučių susirgimas, o vieną kartą sirgo keletą mėnesių kol pilnai pasveiko. Nosies užgulimas ir pūlingos išskyros iš nosies vargina nuo jaunystės. Atliktuose tyrimuose rasta: Bendras kraujo tyrimas: Leukocitai 12,9 x 109 /l; hemoglobinas 108 g/l; eritrocitai 4,9 x 1012 /l; trombocitai - 460 x 109 /l; ENG – 53 mm/val.; CRB – 56 mg/l Šlapimo tyrimas: Lyginamasis svoris 1012, baltymas 2.0 g/l, eritrocitai 12 – 14 r/l. Atliktose krūtinės ląstos rentgenogramose – matomas lokalus darinys „mazgas“ iš dešinės su segmentine atelektaze ir paryškinta tarpskiltine pleura. Su kokiomis ligomis reikėtų diferencijuoti šį susirgimą:
Klinikinė situacija. 35 metų moteris susirgo prieš 6 savaites, atsirado akių vokų paraudimas, kaklo ir krūtinės paraudimas, subfebrili temparatūra, gerklės skausmas, sunkumas ryjant, pečių ir sėdmenų bei šlaunų raumenų silpnumas. Įtartas dermatomiozitas. Kurie laboratorinių tyrimų radiniai padėtų diagnozuojant dermatomiozitą:
Klinikinė situacija. 29 metų moteris kreipėsi į gydymo įstaigą dėl karščiavimo iki 38,9°c, šaltkrėčio, bendro silpnumo, plaukų slinkimo, sąnarių skausmų keliuose, plaštakose, dusulio fizinio krūvio metu, rausvo bėrimo veide. Serga savaitė laiko, kai atsirado febrilus karščiavimas iki 38-39°c, sąnarių skausmai, bendras silpnumas. Vartojo paracetamolį karščiavimo metu, būklei negerėjant – ampiciliną. Objektyvus tyrimas: Bendra būklė vidutinio sunkumo.Temp. 38,3°c.Oda švari, veide eritema skruostuose. Periferiniai limfmazgiai padidėję pažastyse. Širdies veikla ritmiška ŠSD-96k/min. AKS 120/70mmHg. Plaučiuose alsavimas vezikulinis, iš dešinės susilpnėjęs iki menčių vidurinio trečdalio, perkutuojant-paduslėjimas. Liežuvis drėgnas. Pilvas palpuojant minkštas, neskausmingas. Kepenys nepadidėję. Sutrenkimo simpt.k=d (-). Edemos (-). Sąnariai nepatinę, palpuojant jautrūs keliai, plaštakos. Tyrimai: Bendras kraujo vaizdas: Leukocitai-2,3 10 9/l; hemoglobinas-102g/l; eritrocitai-3,8 10 12/l, trombocitai-67 10 9/l; ENG-80mmval/l; lazd-2%, segm-65%, baz-0, eoz-0, limf-26%, mon-7% Bendras šlapimo tyrimas: Lyg.svoris-1012, baltymas 1 g/l, eritrocitai-10-12r/l, leukocitai-1-2r/l. Biocheminiai tyrimai: be pakitimų. Kraujo pasėliai: 2 kartus- neigiami. Imunologiniai tyrimai: Antinuklearinių antikūnų (ANA) tyrimas 1:200 homogeninis švytėjimas, ak prieš DNR- 260 IU/ml (norma iki 30 IU/ml), reumatoidinis faktorius (-). Rentgenologinis plaučių tyrimas: išv. Skystis dešinėje pleuros ertmėje iki trečio šonkaulio. Širdies echoskopija- be pokyčių. EKG- tachikardija, nežymus repoliarizacijos procesų sutrikimas krūtininėse derivacijose. Su kokiomis ligomis diferencijuosite?
Klinikinė situacija. 72 metų moteris skundėsi dažnu dieniniu (10-12 kartų) ir naktiniu (3-4 kartai) šlapinimusi, nevalingu šlapimo ištekėjimu kosint, pakeliant sunkų daiktą, juokiantis ar pasilenkiant. Prieš 20 metų atlikta histerektomija. Kraujo ir šlapimo tyrimai normalūs. Ginekologo apžiūra – atrofinis vaginitas ir nedidelė cistocelė. Gydyta tolterodinu 4 mg per dieną ir estrogenų preparatais išoriškai. Po 2 mėnesių gydymo ligonei žymiai suretėjo tiek šlapinimosi, tiek šlapimo nelaikymo atvejų dažnis, pagerėjo miegas, savijauta, padidėjo socialinis aktyvumas. Kas buvo diagnozuota ligonei?
85 metų vyras prieš 3 dienas svečiavosi pas giminaičius. Grįžęs pajuto didelį nuovargį, bendrą silpnumą, dingo apetitas, buvo subfebrili temperatūra, nestiprus sausas kosulys. Niekuo nesigydė. Silpnumas didėjo ir 3-ią dieną ligonis nebeatsikėlė iš lovos. Apžiūrint – sutrikusi orientacija laike ir vietoje, ligoniui rodosi, kad kažkas svetimas slepiasi bute, bijo, kad kažkas ateis, išsives jį ir namiškius. Pulsas 96 k./min., kvėpavimas 24 k./min., alsavimas vezikulinis, apatinėse plaučių dalyse nedaug smulkių, drėgnų karkalų. Kraujo ir šlapimo tyrimai be pokyčių, EKG sinusinis ritmas, krūtinės ląstos rentgenogramoje – infiltracija dešiniojo plaučio apatinėje srityje. Kas buvo diagnozuota ligoniui?
Jauna moteris prieš tris savaites patyrė persileidimą 10-oje antrojo nėštumo savaitėje. Prieš tai nedaug pakarščiavo, jautė peršalimo požymius. Prieš 4 metus pirmo nėštumo pabaigoje pakilo kraujospūdis ir gręsiant eklampsijai atliktas Cesario pjūvis, gimė sveika išnešiota mergaitė. Tarp nėštumų moteris jautėsi visiškai gerai, nors kartais būdavę sąnarių skausmai, bei pastebėjusi, kad vėsesniu oru nubąla pirštai ir išryškėja venų tinklas. Šeimoje atžymi jog mamai būdavę kojų venų uždegimai ir mama taip pat yra patyrusi persileidimą. Kokius tyrimus atliktumėte, jei ši moteris kreiptųsi reumatologo konsultacijai?