Kokie psichopatologiniai simptomai stebimi šiam pacientui? Pacientas X 40 metų, nedirba, gyvena su motina. Liga prasidėjo 27 metų amžiuje, psichoziniai epizodai kartodavosi, jie vis dažnėjo ir eilę kartų gydytas psichiatrijos stacionare. Paskutinės stacionarizacijos metu pacientas netvarkingai apsirengęs, įtarus, įsitempęs, priešiškas, piktas, nenoriai kalba, atšauna, kad „jūs viską žinote“, mąstymas padrikas. Pavyksta išsiaiškinti, kad pacientas bendrauja su mirusiųjų pasauliu „šnabždesiais“, jam transliuojamos mintys iš televizijos, girdi ateivių balsus, ateivių balsai esą belyčiai, jie jį veikia spinduliavimu, sukelia įvairius skausmus kūne. Ufonautams pacientas pasipriešinti negali, su jais turi „ partneriškus ryšius“, bendrauja mintimis. Savo būsenai nekritiškas, atvyko pasigydyti dėl atsiradusio silpnumo, nuovargio.
Kokį psichikos sutrikimą galėtume diagnozuoti šiuo atveju? Maždaug prieš pusę metų pacientas pradėjo blogai miegoti, sutriko darbingumas, nebegalėjo skaityti, mokytis. Atsirado didelis nuovargis, ryškiai pakito apetitas, pradėjo erzinti netgi maisto kvapas. Pradėjo jausti nepasitikėjimą, nuvertindavo save kaip nevykėlį, atsirado pesimistinės mintys apie ateitį. Savijauta vis blogėjo, vis ryškėjo nemiga. Kai nemiegodavo, vargindavo mintys apie savižudybę. Kreipėsi į šeimos gydytoją, buvo atlikti tyrimai, kurie buvo svarbūs šeimos gydytojo nuomone. Pacientui kilo abejonių, vis dar kreipdavosi į kitus gydutojus. Ieškojo ir netradicinės medicinos pagalbos. Sveikata vis blogėjo. Dėl blogos sveikatos nepajėgė išlaikyti sesijos egzaminų. Atsiribojo nuo draugų, niekur nebeidavo, nebenorėjo bendrauti.
Kaip būtų galima vertinti paciento būseną? Pirmą kartą gyvenime pacientą ištiko priepuolis, kurio metu smarkiai plakė širdis, triko kvėpavimas, drebėjo rankos, pylė šaltas prakaitas, jautė didelį diskomfortą pilve, vargino didelė baimė, buvo toks įspūdis, kad jau miršta ar eina iš proto. Aplinka protarpiais atrodė pasikeitusi. Tokia būsena vis stiprėjo, labai pasimetė, kvietė greitąją medicinos pagalbą. Neprisimena, kokių vaistų sušvirkštė, tačiau pamažu pasijuto geriau. Tačiau išliko didelė baimė, kad tokie priepuoliai gali kartotis, atsirado mintys, kad susirgo sunkia liga. Daug kreipėsi į gydytojus, buvo atlikta įvairiausių tyrimų. Po kurio laiko panašus priepuolis vėl pasikartojo. Pacientas gyvena baimėje ir įtampoje, kadangi minėti priepuoliai kartojosi kelis kartus per mėnesį. Pacientui atrodydavo, kad gali prarasti sąmonę. Po pakartotinių tyrimų buvo nustatyta, kad šiuo metu somatinės patologijos nėra.
Koks galimas gydymas? Pacientei 24 metai, serga nuo 18 metų. Klinikoje esant ūminei haliucinacinei paranoidinei simptomatikai, diagnozuota šizofrenija, paranodinė forma, epizodinė eiga. Paskutinės hospitalizacijos metu psichikos būsena: pacientė baiminga, įsitempusi, dūsauja. Pasisako, kad galvoje girdi moterišką balsą, kuris komentuoja jos veiksmus, kartais įsakinėja, pvz. eiti atsigulti, išgerti kavos, bet apie tai draudžia kam nors sakyti. Pavyksta išsiaiškinti, kad tas balsas esąs Dievo siųstas, pati girdėjo, kaip jai sakė, bet pacientė piktai mintimis atsakiusi, kad greičiausiai šėtono. Pokalbio metu tas balsas pasakė, kad ji per daug pasakoja ir dabar už tai bus nubausta, labai susijaudino, sustiprėjo įtampa, pradėjo kalbėti virpančiu, balsu apsiašarojo paprašė daugiau nebeklausinėti. Skyriuje buvo baiminga, įtari, susijaudinusi, ilgai neužmigdavo, plūsdavo gausios, intensyvios pseudohaliucinacijos- girdėdavo daug vyriškų ir moteriškų balsų, kurie tarp savęs kalbasi, moteriškas balsas neleidžia nieko pasakoti, komentuodavo jos elgesį, patardavo, pvz. valgyti ne kiaušinį, o manų košę. Pacientei atrodė, kad ji yra sekama, grėsmės nuojauta, kad ją gali nužudyti. Pacientė mano, kad joje apsigyveno kalbanti siela ir taip bus visą laiką.
Kurie gydymo būdai galėtų būti efektyvūs? Pacientė 31 metų, baigusi vidurinę mokyklą, išsiskyrusi, augina 11 metų dukrą, dirba valytoja. Serga jau 10 metų, liga reiškiasi depresijos epizodais, trunkančiais po kelis mėnesius, jau 7 kartus gydyta stacionare. Susirgimo pradžioje būdavo geros remisijos. Kelis kartus buvo hipomanijos epizodai. Depresijos epizodai vis dažnėja, sudėtingėja, ilgėja. Gydyta įvairiais antidepresantais bei jų deriniais, nuotaikos stabilizatoriais ( depakinu chrono), būsena rezistentiška gydymui. Paskutinės hospitalizacijos metu pacientės psichikos būsena: pacientė labai nerimastinga, įsitempusi, gniaužo kumščius, kalba tyliu, trūkčiojančiu balsu. Veidas liūdnas, kenčianti išraiška,. Pacientė jaučia dvasinį skausmą krūtinėje, nebematanti jokios išeities, nebematanti savo ateities, gyvenimas jai tapo nepakeliama našta, viskas atrodo beviltiška. Kaltina save, kad esanti našta senai savo motinai, jaučiasi kalta, kad taip dažnai serga, nieko nesugeba, esanti nevykėlė, „absoliutus nulis“, kad jau ir bendradarbiai „skersai žiūri į ją“ , apšneka. Prasitaria, kad po ilgų svarstymų priėjusi išvados , kad jai nebėra prasmės toliau tęsti tą kančią ir turi konkretų planą, kaip nusižudyti (išeiti į mišką ir ten prisigerti daug vaistų ). Dukrą užaugins močiutė, o tokia niekam tikusi motina, kaip pacientė, tai tik kankinanti dukrą. Diagnozė: Dvipolis afektinis sutrikimas, sunkus depresijos epizodas su psichozės simptomais.
Kokią atvejo valdymo strategiją pasirinksite?: 38 metų amžiaus pacientė pirmąkart kreipiasi į psichosocialinės reabilitacijos (PSR) tarnybą, nes ją nukreipė jos psichiatras, kuris iškėlė sąlygą, kad galės patenkinti jos reikalavimą nutraukti jai paskirtus vaistus, jei ji lankysis PSR. Pacientė – aukšta, liesa, pabrėžtinai tvarkingos išvaizdos, nenatūralių judesių, įsitempusi. Ji sutinka kalbėti tik su vyriausiu pagal rangą tarnybos darbuotoju, į kurį kreipiasi labai oficialiai. Pokalbio metu kartoja reikalavimą nutraukti jai vaistus dėl gausių šalutinių poveikių. Jiems priskiria ir persekiotojų sukeliamą poveikį jos kūnui ir mintims (atima mintis, veikia genitalijas ir kt.). Išsako nuodijimo kliedesius, todėl vengianti valgyti. Girdinti balsus, komentuojančius ir ją smerkiančius. Gyvena daugiabučio namo 2 kambarių bute, kur girdi radiatoriais persekiotojų siunčiamas jai užuominas apie seksą. Dėl to planuojanti nupjauti juos. Tokia būsena yra apie 3 metai, pirmąkart psichiatrijos ligoninėje gydėsi prieš 7 metus. Baigusi konservatoriją, smuikininkė, prieš 3 metus pati išėjo iš darbo, nes “dirigentas ją ketino seksualiai išnaudoti”, šiuo metu darbo biržos įskaitoje, yra 40% darbinga (NDNT). Šeimos neturinti, vieniša. besirūpinanti motina gyvena už 100 km kaime.
Korsakovo (amnezinis) sindromas pasireiškia:
Psichosocialinės reabilitacijos tikslai yra:
Psichosocialinės reabilitacijos metodai yra:
Savižudybinis elgesys ir savižudybių prevencija. Teiginiai:
Nervinė anoreksija yra:
Kas būdinga vaikystės autizmui?
Tikai yra:
Vaikų ir paauglių psichiatrija yra medicinos specialybė, kuriai būdinga:
Vaikų ir paauglių psichikos ir elgesio sutrikimams būdinga:
Ikimokyklinio amžiaus vaikams būdinga:
Esminiai psichoterapijos bruožai yra:
Organinėms psichozėms būdinga:
Psichodinaminis paciento supratimas pasižymi tuo, kad:
Hipnozė yra: