Kurie iš šių antidepresantų priklauso selektyvios serotonino reabsorbcijos inhibitoriams ( SSRI ) ?
85 metų vyrui prieš 1 mėnesį psichiatrijos stacionare diagnozuota Alzheimerio demencija, vidutinio sunkumo forma ir paskirtas specifinis gydymas donepeziliu, tačiau būklė negerėja. Kokį variantą rekomenduosite?
Koks tai sutrikimas? Pacientas dėl atviro blauzdos kaulų lūžio buvo paguldytas į traumatologijos skyrių. Priėmimo kambaryje pacientas teigė, kad alkoholį vartoja tik per šventes. Iš paciento artimųjų sužinota, kad neseniai dėl alkoholio vartojimo pacientas buvo atleistas iš darbo. Trečią hospitalizacijos naktį pacientas negalėjo užmigti, buvo nerimastingas, įsitempęs, bėgiojo po skyrių, teigė, kad ant palangės vaikšto velniai, kalbinamas teisingai pasakydavo savo vardą, bet negalėjo nurodyti kur šiuo metu jis yra, kokia dabar diena. Dieną minėti simptomai išnyko, bet pasikartojo kitą naktį.
Kokie simptomai bus vertinami, kaip psichozės atkryčio pavojus, kai pacientę reikalinga skubiai nukreipti krizių intervencijos paslaugai ir suteikti trumpalaikį nedarbingumą?: Pacientė 40m. buvusi ekonomistė, šiuo metu dirbanti apsaugotoje darbo vietoje valytoja, reguliariai lankosi Psichikos sveikatos centre ir psichosocialinės reabilitacijos centre, vartoja jai paskirtus priešpsichozinius vaistus. Nepaisant to, psichozės simptomai (klausos haliucinacijos, poveikio kliedesiai, minčių dezorganizacija, keisti pojūčiai kūne, ažitacija) išlieka ir svyruoja. Pacientė daug rūko (40cig/d.). Savaitgaliais nueina į kavinę, kur klausosi muzikos ir viena išgeria 1-2 bokalus alaus (5% alk.). Gyvena su tėvais, vaikų neturi, namie padidėjęs “išreikštų emocijų” lygis. Serga paranoidine šizofrenija apie 18 metų., 5 kartus gydėsi psichiatrijos ligoninėje, paskutinį kartą prieš 2 metus. Savo atvejo vadybininkei šiandien pasakė, kad nebėra jėgų dirbti, nes balsai tapo sunkiai pakeliami ir jie pradėjo įsakinėti nusižudyti (“pasikark”) arba susižaloti (“išsikastruok”). Elgesys išlieka ramus, su užduotimis darbe susitvarkė. Praeityje suicidinių bandymų nebuvo.
Kokie principai turi būti pritaikyti sudarant šiam pacientui psichosocialinės reabilitacijos planą?: Pcientas 35 m. bedarbis, neregistruotas darbo biržoje, pirmąkart nukreiptas reabilitacijai iš psichikos sveikatos centro, kur lankosi nereguliariai. Prieš 2 m. dėl skolų už komunalines paslaugas teismo antstolių iškeldintas iš buto, iki šiol gyvena kartu su 55m. motina garaže didmiestyje. Garažų bendrijos šeimininkas ima nedidelį mokestį už elektrą. Šildymo ten nėra, žiemą retkarčiais įsijungia šildytuvą. Motina piktnaudžiauja alkoholiu, pacientas irgi retkarčiais išgeria. Prieš 10m. pradėjo gydytis “dėl depresijos” psichiatrijos ligoninėje, iš viso 3 kartus. Paskutinė hospitalizacija prieš 3 mėnesius, po išrašymo PSC nesilankė, vaistų negeria. NDNT pripažintas 40% darbingu prieš 2 metus. Prieš 10 metų dirbo vienoje įmonėje tinkuotoju, išdirbo penkerius metus. Pastaraisiais metais dirba pagalbinius darbus statybose neoficialiai, po 1-2 mėnesius. Šiuo metu yra bloga nuotaika, apatija, nesiprausė jau 2 sav. Žino daugelio soc.tarnybų mieste paslaugas ir jomis naudojasi (maistas, rūbai, soc.pašalpos). Yra įrašytas į eilę socialiniam būstui. Išsako mintis, kad garažo šeimininkas siekia apgaule išvilioti pinigus iš jo močiutės, kuri juo rūpinasi. Močiutė gyvena kaime, 150 km atstumu. Haliucinacijas neigia. Intelektas aukštas, bendrauja noriai, bet neretai pokalbį nukreipia į praeitį, pervertina savo esamus gebėjimus. Šiuo metu ambivalentiškas apmokamo darbo pasiūlymams pagal jo turimus įgūdžius. Kartais parduoda vogtus daiktus, ir jo nedaugelis esamų draugų yra susiję su šia veikla.
Nepakaltinamumo, riboto pakaltinamumo kriterijai:
Vaikų psichiatras jam diagnozavo šiuos sutrikimus: 11 metų berniukas jau du mėnesius neina į mokyklą, kur nuo antros klasės yra mokomas pagal modifikuotą mokymo programą dėl specifinių skaitymo sugebėjimų raidos sutrikimų. Vaikas nuo 8 metų rūko, meluoja tėvams, periodiškai pabėga iš namų, vagiliauja parduotuvėse. Ambulatorinis gydymas nebuvo sėkmingas. Berniukas daug laiko praleidžia gatvėje su bendraamžiais draugais, nelankančiais mokyklos arba dažnai bėgančiais iš pamokų.
Kokių sutrikimų tikrai negalėjo diagnozuoti vaikų psichiatras? 9 metų mergaitė (trečiokė) jau daugiau kaip pusę metų kaip tapo pikta, liūdna, dirgli, irzli, dažnai net agresyvi, jos nebedomino anksčiau labai patikę dalykai. Prieš metus išsiskyrė mergaitės tėvai. Nuo 5 metų jai būdingas toks kalbėjimas, kai pasireiškia dažni garsų, skiemenų ir žodžių pakartojimai ar užtęsimai, trikdantys kalbos ritmą. Nuo mažens buvo labai rami, pirmose dviejose klasėse mokėsi labai gerai, turėjo draugų. Mokykloje jai nuo trečios klasės tapo labai sunku susikaupti, išsiblaškusi, be iniciatyvos, dažnai nedirba pamokų metu, ėmė bijoti ir vengti atsakinėti prieš klasę.
Informuojant šio vaiko tėvus apie diagnozę ir prognozę, svarbu: Pirmasis vaikas jaunų tėvų šeimoje gimė normaliai. Tačiau tėvams vis labiau kėlė nerimą vaiko raidos ypatumai. Būdamas trejų metų amžiaus sūnus dar nekalbėjo, nepakankamai domėjosi aplinka, buvo mažai supratingas, nežaidė kaip kiti vaikai. 4 metų amžiuje atlikus kompleksinį raidos ištyrimą, nustatyta, kad vaiko diagnozė yra neaiškios kilmės vidutinio sunkumo protinis atsilikimas.
Vaikų ir paauglių psichiatras diagnozavo: Į vaikų ir paauglių psichiatrą kreipėsi tėvai su 10 metų mergaitė. Prieš keturis mėnesius tėvai pastebėjo pasikeitimus mergaitės elgesyje. Mergaitė, išeidama iš namų, turi būtinai tris kartus paliesti šviesos jungiklį koridoriuje, prie durų paliesti rankeną iš abiejų pusių po du kartus. Jeigu tėvai arba kas nors kitas sutrukdo jai tai padaryti, mergaitė sudirgsta, pradeda pykti, o kartais net verkti, sako, kad tėvai jai sumaišė, kad viską reikės kartoti iš pradžių. Grįžusi į namus, ji būtinai turi ratu apeiti aplink žurnalinį staliuką svetainėje, prieš einant miegoti kelis kartus gesina ir vėl uždega šviesą. Dinamikoje šių susigalvotų ritualų vis daugėja, tėvams sunku dukrą nuraminti, jei ji nespėja „visko padaryti teisingai ir iki galo“. Mergaitė sako, kad, nors supranta, jog tai „išsigalvojimai“, ji negali savęs sustabdyti, jai neramu tol, kol neatlieka savo susikurtų ritualinių veiksmų, „nes įvyks nelaimė“. Pastaruoju metu kiek pablogėjo pažymiai, sunku susikaupti mokykloje, tapo dirgli, nerami, nors iki simptomų atsiradimo pradžios mokėsi gerai, buvo atsakinga, labai tvarkinga.
Į vaikų ir paauglių psichiatrą kreipėsi mama ir močiutė (mamos mama) su 8 metų berniuku. Pagrindiniai nusiskundimai: vaikas muša vaikus mokykloje, provokuoja konfliktus, visada ieško kaltų, neklauso mokytojos, trukdo dirbti klasei pamokų metu. Klasiokų tėvai norėtų, kad berniukas nesimokytų šioje klasėje. Vaikas gyvena su mama, močiute ir jaunesne seserimi. Močiutė vaiką labai myli ir lepina. Tėvai išsiskyrė prieš 4 metus, tėvas piktnaudžiavo alkoholiu, namuose būdavo piktas, agresyvus. Tėvas po skyrybų buvo įkalintas porai metų. Šiuo metu tėvas laisvėje, mama nežino, kuo jis verčiasi, nes su juo nebendrauja. Tėvas vaikais nesidomi. Mamos žodžiais, sūnus išoriškai labai panašus į tėvą. Paskutinį pusmetį problemos ypatingai ryškios, tačiau motina pažymi, kad ir ankščiau jis buvo neklusnus, dažnai mušdavo savo jaunesnę sesę, vaikus kieme. Mama dažnai nesutaria su močiute (savo mama) dėl berniuko auklėjimo taktikos, močiutė linkusi nuolaidžiauti, kritikuoti mamą už pastangas kelti ir išlaikyti reikalavimus sūnui. Berniukas dažnai „sunervuoja“ į svečius atėjusias mamos drauges, nes savo komentarais jas suerzina. Mama pažymi, kad vaikas gerai jaučia kito žmogaus silpnas vietas. Būdamas geros nuotaikos, berniukas gali labai juokingai parodijuoti šeimos draugus, kaimynus. Gabus matematikai. Mokytojos žodžiais, mokslai vaikui sekasi gerai, jokiu nusiskundimų ji nebūtų turėjusi, jeigu ne agresyvus vaiko elgesys.
Vaikų ir paauglių psichiatras diagnozavo: Į vaikų ir paauglių psichiatrą kreipėsi tėvai su 6 metų mergaite. Mergaitė pradėjo bijoti eiti į savo kambarį, nemiega savo kambaryje, sako, jog ten kažkas slepiasi po jos lova, kad ateina dvasios, ateina mirusiųjų sielos. Dabar nori miegoti tėvų arba paauglės sesers kambaryje. Viena neužmiega, vakarais būna dirgli, nerimastinga. Bijo eiti tamsiu koridoriumi naktį ar vėlai vakare į tualetą, nors anksčiau tai nebuvo jai būdinga. Minėti nusiskundimai tęsiasi jau pusmetį, ir atsirado vasarą, kai mergaitė, būdama kaime, vakarais prieš užmiegant girdėdavo sesers ir jos draugės pokalbius apie spiritizmo seansus, iškviečiamas dvasias.
Pacientė, besigydanti pas vyrą psichoterapeutą vis aiškiau sako, kad jais sudėtinga kalbėtis apie asmeninius ir intymius dalykus tokioje formalioje jo kabineto aplinkoje, o galiausiai jį pakviečia pasėdėti ir pasikalbėti vakare savo namuose „prie puodelio kavos“, kas ją atpalaiduotų ir žymiai palengvintų pokalbį.
Koks tai sutrikimas? 59 m. pacientui prieš 3 metus palaipsniui pradėjo blogėti atmintis, padidėjo dirglumas pradėjo siaurėti interesai, kalbant dažnai sunku parinkti tinkamą žodį. Epizodiškai pablogėdavo nuotaika. Paskutiniu metu pablogėjo orientacija laike ir aplinkoje. Protinės būklės mini tyrimo (MMSE) įvertinimas 18 balų. Somatinių ligų nenustatyta. Kompiuterinės tomografijos išvada – išsiplėtę subarachnoidiniai tarpai.
Jau kelintą kartą pas psichoterapeutą ateinantis pacientas skundžiasi labai jį varginančiais simptomais: galvos svaigimu, pykinimu, spaudimu širdies plote, baime, kad dėl to jis gali numirti. Šie simptomai atsirado staiga sėdint kino teatre, ir nuo to laiko pacientas vengia uždarų, tamsių ir uždarų erdvių. Psichoterapeuto bandymai kaip nors padėti pacientui suprasti savo simptomų psichologines priežastis yra nesėkmingi, ir pacientas atkakliai kartoja, kad tai vis vien nieko nepakeis, nes gyvenimas yra toks, koks yra, ir jam belieka tik prisitaikyti ir kentėti. Palaipsniui gydytojas ima jausti vis stipresnį nuobodulį ir pykti, beklausydamas jo kalbų. Šioje situacijoje reikėtų:
Pacientas, 54 m. vyras, skundžiasi prasta nuotaika, sutrikusiu miegu, kritęs apetitas, labai sumažėjęs darbingumas, gyvenimas prarado spalvas. Šie simptomai atsirado prieš 3 savaites, kai pacientas buvo iškviestas pas viršininką ir jam buvo pranešta, kad šioje darbovietėje vyks pertvarkymas, ir jam darbo vietos naujoje struktūroje nebebus. Tokiam pacientui reikėtų:
Pas psichoterapeutą ateina 35 m. pacientas, atsinešdamas visą pluoštą išsamių medicininių tyrimų, kuriuose dauguma rezultatų yra normaliose ribose arba siekia normos ribas, ir daug įvairių specialistų nustatytų diagnozių: „vegetacinė distonija“, „autonominė vegetacinė disfunkcija“, „hipochondriniu sindromas“, ir kt. Kelerių metų bėgyje gydėsi visais gydytojų skirtais vaistais, bet tai duodavo tik trumpalaikį efektą, po ko simptomai vėl grįždavo. Šiam pacientui psichoterapeutas turėtų:
Pacientas, 21 m. vaikinas, skundžiasi tuo, jos jam prieš kelerius metus ėmė labai trikti miegas, po to jis suprato, kad tai yra pašalinių žmonų poveikis į jo psichiką, dėl to ėmė vengti bendrauti su kitais, pasaulis tapo labai nesaugus, nes kiti gali skaityti jo mintis ir net įdėti į jo galvą svetimas. Prieš metus buvo 3 savaites gydytas psichiatrinėje ligoninėje, bet labai nepatiko aplinka, personalas ir ypač gydymas vaistais, kurį išėjęs iš stacionaro po kelių savaičių pats nutraukė. Dabar jam vėl atrodo, kad visi jį stebi ir gali skaityti jo mintis, todėl jaučiasi labai neramus, negali nieko daryti ir sutriko miegas. Atėjo pas psichoterapeutą tikėdamasis, kad šis jį gydys „be vaistų“ ir nesiųs į stacionarą. Psichoterapeutas šioje situacijoje:
Psichoterapeutas važiuodamas į darbą patenka į autoįvykį, dėl kurio jis taip pat šiek tiek kaltas. Nors žmonės nenukentėjo, automobiliai apgadinti gana smarkiai. Po visos įvykio įforminimo procedūros psichoterapeutas dar gali suspėti į susitikimus su pacientais, bet yra labai sutrikęs, supykęs ir nuliūdęs. Jis turėtų:
Kokie galimi šio paciento gydymo būdai? 29 m. vyras pastaruosius 5 metus nesugeba kontroliuoti išgeriamo alkoholio kiekio. Nutraukus alkoholio vartojimą atsiranda nemiga, nerimas, vegetacinės reakcijos, kyla stiprus noras vėl vartoti alkoholį. Dėl alkoholio vartojimo problemų buvo atleistas iš darbo.