27 metų moteris kreipėsi konsultacijai dėl pirminio nevaisingumo. Negali pastoti apie 4 metus. Iki šiol dėl nevaisingumo nesityrė. Iš anamnezės: menarchė 16 metų, mėnesinės – nereguliarios, kas 40 -50 dienų. Objektyviai: kūno masės indeksas (KMI) - 30 kg/m², pulsas, AKS – normos ribose. Apžiūrint: veido odoje – spuogai (akne), krūtinės, pilvo ir šlaunų srityje – padidėjęs plaukuotumas. Tiriant pro makštį: be patologinių pakitimų. Transvaginalinė echoskopija: gimda – normos dydžio ir struktūros, abi kiaušidės – normos dydžio, su daugybiniais smulkiais folikulais palei kapsulę ir išreikšta stroma. Hormoniniai tyrimai: padidėjusi LH koncentracija, LH : FSH > 2. Kokia preliminari diagnozė?
59 metų moteris kreipėsi į ginekologą dėl padažnėjusio šlapinimosi, makšties sausumo ir perštėjimo, skausmingų lytinių santykių. Menopauzė – 10 metų. Negimdžiusi. Ginekologinių operacijų nebuvo. Medikamentų nevartoja. Reguliariai sportuoja, žalingų įpročių neturi. Tiriant pro makštį: makštis – atrofiška, skausminga čiuopiant, išskyros negausios, makšties sienelės – blyškios spalvos, su smulkiomis kraujosruvomis, gimdos kaklelis – be pakitimų, gimda – nedidelė, gimdos priedai nečiuopiami. Šlapimo tyrimas – be patologinių pakitimų. Rekomenduojamas gydymas:
23m. mergina atvežta GMP mašina į ginekologijos priimamąjį dėl staiga atsiradusių stiprių skausmų pilvo apačioje, daugiau dešinėje klubinėje srityje, bendro silpnumo. Iš ginekologinės anamnezės: mėnesinės buvo laiku, dabar yra 14-a ciklo diena. Lytiškai gyvenanti. Kontraceptikų nevartoja. Anamnezėje ginekologines ligas ir operacijas neigia. Per vaginam: makštyje išskyros kraujingos, negausios. Gimdos kaklelio judesiai skausmingi, gimda kieta, normos dydžio, kairieji gimdos priedai be palpatorinių pakitimų, dešinieji- skausmingi palpuojant. Echoskopiškai-gimda 5,4cm ir 4,2cm dydžio, endometras - 8mm, už gimdos stebima apie 300ml laisvo skysčio, kairioji kiaušidė 3,2 cm ir 2,6cm dydžio su smulkiais folikulais, dešinioji kiaušidė 4,2cm ir 3,8cm , joje 3cm dydžio neaiškiom ribom mišrios heterogeninės echostruktūros darinys.. Kokia preliminari diagnozė?
Koks hormonas nėštumo laikotarpiu mažina gimdos jautrumą ir slopina jos susitraukimus?
Dažniausia negimdinio nėštumo lokalizacija yra:
Endometriumo vėžio rizikos veiksniai yra:
Nespecifinį vulvitą sukelia:
Dažniausi (apie 70 proc.) infekcinio vulvito sukėlėjai yra:
Normalių mėnesinių kriterijai:
Per mėnesinių ciklą kiaušidėse vykstančius pokyčius galima skirti į šias fazes:
Gimdos gleivinės kitimas skirstomas į šias nuoseklias fazes:
Kur moters organizme gaminamas progesteronas?
Būdingi policistinių kiaušidžių sindromo etiopatogenetiniai veiksniai:
Dubens organų nusileidimo rizikos veiksniams nepriskiriama:
Kurie teiginiai apie žmogaus papilomos virusą (ŽPV) yra teisingi:
Kurie iš žemiau pateiktų ŽPV tipų yra priskiriami prie aukštos rizikos (onkogeninių) tipų, turinčių įtakos gimdos kaklelio vėžio išsivystyme?
Pacientas serga arterine hipertenzija ir kliniškai išreikštu širdies nepakankamumu (NYHA III), kokias vaistų grupes pirmiausiai skirsite gydymui?
59 m. vyras atvyko į ligoninės priėmimo skyrių skųsdamasis skausmu už krūtinkaulio, bendru silpnumu. Skausmas atsirado prieš 2 val. EKG – ST segmento pakilimas II, III, aVF , V3R-V5R ir V7-V9 derivacijose. Kokia yra miokardo infarkto lokalizacija?
58 metų moteris pirmą kartą gyvenime po stipraus nervinio streso staiga pajuto skausmą krūtinėje, oro trūkumą, silpnumą.Iškviesta GMP rado ST pakilimą V2-V4 derivacijose ir , diagnozavus ūminį miokardo infarktą, atvežė pacientę į ligoninę. Atlikta koronarografija – vainikinėse arterijose stenozių nestebima. Atlikus echokardioskopiją – kairiojo skilvelio viršūnėje ir viduriniuose segmentuose ryškios akinezės, bazaliniai segmentai traukiasi hiperkinetiškai. Dinamikoje EKG nekrozės požymių neatsirado. Šiuo atveju diagnozė yra:
Pacientas 69 m vyras, sergantis pirmine arterine hipertenzija, koronarine širdies liga. Pacientui dažnai kartojasi prieširdžių virpėjimai, dėl ko būdavo hospitalizuojamas. Sinusinis ritmas būdavo atstatomas tiek medikamentais, tiek defibriliuojant. Tačiau nepaisant gydymo, ritmas po kelių savaičių vėl sutrikdavo. Kokią gydymo taktiką pasirinksite: